Pavasarėja…

2018-03 pradžia Išvykau apsigenėti lazdynų. Vieversys, paukščių klegesys praneša apie pavasarį. Upėje dar yra galimybė pagauti šlakį, visgi pataikyta ant labai žemo vandens. Ir greičiausiai žuvis jau nusileidusi žemiau. Bet buvo bent pabandyta. 

Balta prie upės

2018-vasario pabaiga Gedas, Gintaras ir aš nuvykom prie upės. Vėl ieškojom šlakio, bet vanduo ir vėl kiek aukštokas šiai upei. Bet nėra to blogo kas neišeitų į gerą. Aplankytas naujas upės ruoželis, įkirsta musė į pirštą, netrumpas pasivaikščiojimas… Geriau nei drypsot kur ant sofkutės! 

Su Gintaru Žemaitijoj

2018- vasario pradžia Su Gintaru vykom Žemaitijon. Dvirankis, vienrankis su skagitu… Ieškojom šlakio, neradom, vanduo nekoks. Visgi buvo gražu ir smagu.

1-oji naujų metų išvyka

2018-01-07 sekmadienis Šventa diena tas sekmadienis. Suplanuotai su Gedu ir Gintaru vykstam pažiūrėt kaip laikosi upė. Upėtakį gal kokį pamatysim… Vienas kitas muselininkas pasigiria laimikiu, nors vanduo nedėkingas mūsų krašte. Dar labai aukštas! Vykstam! Diena puiki, saulė dangumi rieda, nuotaika pakyli. Gi pirmoji žvejyba šiemet! Kelios nuotraukos atsiminimui, kulniavimas kelis šimtus metrų prie upės, pokalbiai […]

Ieškojau žieminio kiršlio

2017 gruodžio vidurys Sąlygos žvejoti visoje Lietuvoje nepavydėtinos, upės iš krantų išlipę… Žuvys pasyvios, jau net ir lydekautojai laimikiais retai besidžiaugia. Nulėkiau patikrinti kiršlyno. Nė krust. Ir dviem nimfom bandyta… Tas pats. Bebrai šviežiai įsitaisę, keli medžiai apgraužti, įvirtę. Pakrantėje prie žolių šmirinėja daug žuvų mailiaus, vanduo šaltas, oras irgi. Žemė įmirkusi, upė putoja. Tiesiog […]

Dubysa rudenį

2017 spalio galas Ne koks buvo sezonas lašišų ir šlakių gaudytojams 2017 metais. Vandens daug kur buvo sočiai nors visgi pasitaikė vienas kitam kas pagavo ir tokiomis sąlygomis. Dubysoje vandens apie 1,80 m (pagal Lyduvėnų hidrostoties matavimą), vanduo kylantis. Kava. 🙂 Bet dvirankiu  buvo smagu pasimėtyti, paragauti šernienos konservų ir atsigerti arbatos lyjant rudens lietui…

Rugsėjo upėtakiai

2017 rugsėjo pradžia Antroje dienos pusėje įnirtingai skrieju keliu link savo auginamų lazdynų, ruduo – reikia riešutauti! Šiemet pavasaris buvo drėgnas, o ir metai tokie šiaip sau. Derliaus nedaug. Per kelias valandas nuskinu kekes gražuolių riešutų ir turėdamas dar kelias laisvas valandas skrieju į dar neregėtą upelę gūdžioj Žemaitijoj. Žinau, kad joje upėtakių yra įžuvinama. […]

Sutikau…

2017-08-10, ketvirtadienis. Gyvenimo vėjai atpūtė vėl į Žemaitiją. Po darbų apturėjau laisvą vakarą ir mintyse kirbėjo upėtakio pliaukštelėjimai lietuviškose džiunglėse išsiraičiusioje upėje. Pavakarę dardėdamas pro Žemaičių kalveles ir dulkėtus žvyrkelius palikau automobilį gražioje pievoje, kur už kelių šimtų metrų matėsi vinguriuojanti medžių juosta. Ten upė. Nematyta dar, norisi pamatyti. Greitai šoku į žuvavimo rūbus ir […]

Muselinės subkultūros požymiai

Socialiniai tinklai šiandienos skubančiame pasaulyje ima viršų. Forumai, kur žodis ne žvirblis, ir jis turi išliekamą vertę – nutyla. Kyla socialiniai tinklai, kur parašyti žinutę yra paprasta, impulsyvu ir greita. Šią priemonę bendravimui pamėgo daugybė žmonių. Vieni seka, kiti rašo, o kiti nebegali be medijų įsivaizduoti savęs ir savo tapatybės. Na bet šį kartą pamėginsiu […]

Tą vakarą sutikom Antaną

2017-08-03 ketvirtadienis. Brolis turi grįžti iš Vilniaus. Laukiu nesulaukiu. Apypilnė dėžutė rištų muselių jau kurį laiką stovi be darbo. Norisi jas pamirkyti ir upės slėnyje įkvėpti skriejančios vasaros vėjų. Ketiname vakare važiuoti žvejoti. Oras apniukęs, atrodo tuoj pradės lyti. Ir prognozės žadą tą patį. Lietus. Noras prie upės stipresnis ir tas lietus nėra toks stiprus, […]