2017-07-20 vakare turėjau galimybę aplankyti jau žinomas kiršlių vieteles upelėj. Prie vandens atsiradau tik apie 20 valandą vakare. Taigi, komfortiškai žvejybai dar turėjau kelias valandėles. Buvau vienas, vakaras toks tykus, šiltas, medžių lapus vėjas vos kedena. Pasistatęs mašiniuką žvyrkelio pakraštyje operatyviai šokau į žvejybinius rūbus ir nukulniavau už keletos šimtų metrų esančios upaitės. Pakeliui sutikau elektrinį piemenį juosiančią pievą ir tris gražias karvutes, kurių nepabūgęs nupėdinau tiesiai į pirmą vietelę.
Tik nuėjus matėsi, kad veiksmo paviršiuje yra, kur ne kur plaukšteli kiršliukai.
Skraido įvairūs vabaliukai, apsiuvikės. Na bet tokioje vietoje už gero akmens kur srovė didelė rišu nimfutę. Pravedimai per gražias vieteles ir nieko. O kiršliai duoda gazo viršuje, nekimba ant nimfos, arba neturiu kantrybės, kai žuvys duoda džiazo paviršiuje! Neiškenčiu ir greitai dedu sausą museliuką, žaliu blizgančiu kūneliu apsuktą grizlio gaidžio plunksnele. Paeinu kažkiek metrų tolėliau nuo stiprios srovės, sutepu museliuką skystu silikonu ir metimas, kitas, ir bumpt! Geras kiršlys sublizgėjęs kažkur srovėje atsikabina. Ėt! Po dar kelių metimų vėl yra! Tik šį kart nedidukas sportininkas. Toje vietoje dar ilgėliau pastovėjau, bet daugiau nepavyko suvilioti, nors žuvies aplinkui tikrai buvo. Vietomis net iššokant iš vandens šuolius darė. Na, einu su apžuvinta musele tolėliau.
Keletą nedidukų pagaunu, va ir vienas 30 cm jau papuola.
Na ir užeinu vietą kurioje žinau, kad stovi rimtesnių kiršlių. Ir ką… Čia keletas nedidukų užkimba. Einu tolėliau, tolesni metimai prieš srovę ir… Bumpt! Meškerė tarsi į baslį įsikabina, ir nė iš vietos, stovi vietoje, važiuoja į vieną šoną, į kitą. Prasideda viražai paviršiuje, vandenį pursluoja. Ilgokai su juo teko pasigalynėt. Bet pagaliau pavyksta atkabinti museliuką žabtuose ir paleisti. Apie 37-38 cm. Smagumėlis!
Jau galvojau, kad po šio dičkio bus visi kiti kiršliokai išsibaidę, bet… Antru metimu toje pačioje vietoje dar vienas, kiek mažesnis, bet tikrai 35 cm buvo. Šis ne ką mažiau nusileidžia didesniam kolegai. Turi jėgos ši žuvis! Net valo paprašo. Kiršlio lūpos gan silpnos, tad bet koks stipresnis timptelėjimas gali muselę tiesiog išplėšti iš žabtų, o tai reikštų, kad žuvis pabėga ir tuo pačiu galimai sužalojamos lūpos. Tad geriau ramiai, įtemptai laikant bet be spaudimo žuvį privesti. Pavyksta. Šis ir pats paliestas rankų atsikabina ir nuplaukia. Nerealu! Dvi gražios žuvys toje pačioje vietoje! Keli metrai į priekį, vėl keli metimai. Ir dar vienas dedidukas užkimba. Smagu! Kimba kaip iš pypkės! O ir oras, vakaras toks nuostabus. Tykus, kažkur krūmuose stirna sušnara. Pašūkalioju, tai nubėga striukai, net pats krūpteliu. Gerai, kad ne pas mane 🙂
Dar kitoje vietelėje pagaunu dar keletą nedidukų. Skambina žmona, ragina grįžti. Na taip. Jau 22.30.
Tos kelios valandėlės prie upės praėjo kaip pusvalandis. O kiek įspūdžių! Vos kelios vietelės, bet per vakarą keliolika kiršliukų ir aukšlytė. Skaičiai tik dėl sportinio intereso, bet pats laikas prie upės atgaiva sielai ir mintims. Širdis daužosi dažniau ir stipriau kai leidi vandeniu sausą muselę ir lauki tos akimirkos kai ji dingsta raibulyje ir meškerė sulinksta, šniūras įsitempia… Tai ir yra muselinė!