2017-04-01 šeštadienis.

Po ramaus ir gero pasibuvimo su šeima, šašlykų pietums ir tobulo pavasarinio oro, kai ore tvyro tas nenuvaldomas gamtos ūpas augti, dygti, čiulbėti, skristi, plaukti, rausti, nusprendžiau paskambinti broliui. Jis buvo dar dieną išvykęs visai šalia Kuršėnų žvejoti su draugais baltos žuvies. Klausiu ar kimba? Sako, kad kimba viena kita kuojytė ir ešerys jau toks gražuolis apie 400 gr. pilnas ikrų užkibęs paleistas. Sutariau atvažiuot, aišku ne tuščias, o su meškere – museline. Pagalvojau, kad oras pasakiškas, vėjas nestiprus, kodėl gi ne, ten šalia šapalinės vietos, o ir upelė teka pakeliui. Taigi, taip po skambučio per 3 minutes susirenku mantą ir jau lekiu. Kelionė trumpa, kokios tik 5 minutės nuo namų. Ir štai, jau šoku į bridkelnes, bridbačius, kuprinė ant pečių, meškerė iš dėklo ir einu upelės krantais. Jie apaugę medžiais, vietų padoriai užmesti muselę nebrendant nėra labai daug. Čia šapalinės vietos.



Praėjęs kokius 800 metrų muselę pamėtėjau 6 vietose, taigi toks ne konkretus ruožo apgaudymas, o tiesiog ėjimas kur ne kur užmetant. Galiausiai prieinu brolį su kompanija. Sėdi jauni žvejiukai, meškerių prisimerkę. Pasilabinu ir einu link gražiausių vietų. Šapalų čia tikrai yra. Gal jau atsibudę, tad bėgu bandyti juos suvilioti. Veiksmo paviršiuje jau šiek tiek yra. Kur ne kur aukšlės pasirodo, vienas kitas uodas, vabaliukas skraido. Bet rimtų šapalų ženklų paviršiuje dar nematyti… Upė labai graži, reiks būtinai čia sugrįžti kai šapalai bus išneršę ir vabalai dar daugiau sukils. Bus tada veiksmo!

Vakarėja, saulė akyse juda žemyn, bet gamta tarsi atsibunda. Sukyla paukšių vakarinės giesmės, vabzdžiai, ir žuvys paviršiuje. Ir šapalai paviršiuje pradeda rodytis, kur ne kur rimtos barankos suraibuliuoja, tikrai ne pyplių darbai. Va ir kažkur ore sudūzgia didžiulis vabalas. Net keista, kas toks dičkis tokiu metu jau pakilo? Greičiausiai Dusia, tai pirmieji didieji vabalai, kurie labiausiai mėgsta skraidyti prieblandoje ar tamsoje. Matyt jiems taip patogiau, gal naktį mažiau grobuonių, kuriems toks didelis valgis visai geras kąsnelis. Bandau ir aš plaukiantį vabaliuką museline, visgi pataikyti aktyviai žuviai į panosę nepavyksta. Nors upėje veiksmo matosi, šen bei ten raibuliai žuvų matyti. Nėra jie dar vasariniai, bet džiugu, kad žuvis aktyvėja. Nelaukdamas pirmos tamsos pradedu pėdinti čiulbančios gamtos apsuptyje, reikia gi  dar paeiti iki automobilio, o jau visai temsta.

Vakaras nuostabus!