Viskas prasidėjo kai liepos pradžioje vieną vakarą sugalvojau palėkt pažuvaut į Ventą netoli namų, šapalų. Oras tada buvo toks šaltai drėgnas, protarpiais lietingas ir kažko gero tikėtis ir nesitikėjau. Bet norėjosi gamtoje pakvėpuoti, tad negalėjau susilaikyti. Nuvykus radau didžiulius pupų laukus, gražūs tokie.
Nuostabias vos perbrendamas pievas knibždančias nuo visokiausių vabaliukų, drugių ir paukščių klegesio.
 Upėje džiunglės.
Taigi teko braidyti. vietomis giliau. O kaip tyčia buvau pasirengęs kiek plonesniu sluoksniu, tad nejučiomis turbūt pašaliau. Kelios valandos žvejybos buvo įdomios, susipažinau su nauju upės ruoželiu, mačiau šapalų, deja suviliot tądien nepavyko, bet visumoje buvo smagi išvyka.
Bet kitą dieną pradėjau justi skausmus kažkur apatinėje nugaros dalyje. Pradėjau gerti arbatas ir tikėtis, kad čia nieko rimto. Deja. Kitą dieną skausmas vis stiprėjo, o dar sekančią pradėjo skaudėti tarpkojį. Ilgiau laukti ir kentėti nebuvo kaip, kreipiausi į medikus. Per kelias valandas nuo apsilankymo pas šeimos gydytoją ir po keletos kabinetų durų pravėrimo, teko 3 dienas pagulėti Respublikinės Šiaulių ligoninės urologijos skyriuje. Dar savaitę teko gerti stiprius antibiotikus. Daktariukai ir sesutės tikri šaunuoliai! Ačiū Jiems! Per gyvenimą neteko ligoninėje gulėti, tad ši patirtis buvo labai pamokanti. Giedojau himną Liepos 6 d. ne kur ant piliakalnio su žmona ir artimaisiais, o palatoje.

Pamoka tokia, kad būtina šiltai ir atitinkamai apsirengti bei save saugoti. Kad ir buvau po bridkelnėm su termo apatiniais, bet va, matyt pritrūko papildomų 6iltų kelnių, šiltos arbatos…
Saugokite save!