2017-03-05, sekmadienis.
Pusryčiai, Korsako TV laidelė ir po jos seniai planuotas išėjimas prie upės. Šį kart gamtinės sąlygos, aplinkybės susiklostė taip, kad nutarta eiti prie savos upės Kuršėnuose. Venta vos keli šimtai metrų nuo namų, taigi labai palanku išeit pamėtyti. O ir yra ką. Reikia išbandyti savo prikirptą skagitą. Žuvies nesitikiu, nes labai aukštas vanduo, dar kiek per daug drumstas. Pakilęs apie 1,5 m. Būtų galima gal kur kokią mažesnę upelę rast kur vanduo normalesnis ir labiau tinkamas žuvį pamatyt, bet šiandien esu kur esu. Taigi, kuprinė ant pečių, meškerė iš dėklo į rankas ir aš jau prie upės..
Čia ir vėjas pasitiko, vanduo kiek pasišiaušęs, debesys kažkokie dūmiškai pilki.. Bet kažkur padangėj čiulba nematomas vieversys. Jo giesmė liudija, kad viskas eina tinkama linkme. Pavasaris įsibėgėja. Metimai nauja šniūro sistema labai smagūs, tolimi. Išbandau visą krūvą muselių, tačiau kibimų nesulaukiau. Prie tilto susidūriau su keliais vietiniais, iš toliau jiems ateinant girdėjau jų pokalbį, tai turbūt jie taip ir nesuprato kokia keista meškere čia gaudau. 🙂 Arčiau priėjus pasiteiravo ar kimba.. Nekimba! Ne šiandien!
Užtat radau plunksnų, bus muselėms rišti.
Dar mačiau iš tolumos nematytas antis. Panašios į žiląsias antis. Tikrai praskrendančios, tokių čia niekad nemačiau vasaros metu.
Vakar per pasivaikščiojimą netoliese esančiam pušyne mačiau ir lazdyno žiedelį, pirmuosius mašaliukus. Miško pelkutėse gyvybės dar nesimato, dar kiek per šalta, bet jau greit.. O tada ir prasidės.. Laukiu.
Vėjas prapūtė galvą, minčių neliko ir tik pradėjus jaust vėjo nugairintą veidą, atsirado mintis pėdint atgal link namų.
Žmonės kiaulės. Šiukšlių upė sunešusi į pakrantes labai daug. O kas darosi po vandeniu? Taigi, keli maišeliai akimirksniu prisipildė šiukšlėmis. Bambaliai, plečkutės pačios populiariausios..
O išmetant šiukšles į rūšiavimo konteinerius sutikau ir vietinį konteineriuose besirausiantį žmogelį. Tas pamatęs, kad turiu turto kurį ruošiu išmest šūktelėjo gal turiu jam ką.. Turėjau tik vieną jam tinkantį, galės priduot į taromatą. Priėjo, padėkojo, paklausė ar lydekos kimba. Atsakiau, kad nekimba ir dar neršia ir jei užkibtų reiktų paleist. Ir plečkutes jis padėjo išmest į stiklo konteinerį.. Matyt patikrino ar tikrai tuščios.. Atsisveikino man nueinant ,,Nu, davai”! Esu matęs kaip tokie žmonės upės pakrantėse aprenka tai kas paimama, po taromatų atsiradimo jų darbas gerokai labiau pastebimas. Savotiški sanitarai, bent kažkiek apmažina plastiko, skardinių šiukšlių.. Retai matau tvarkingus žvejus. Galėtų jų daugiau būt.. Upės būtų švaresnės.
Ačiū, kad skaitėte. 😉