2017 sausis

Praėjo šventės. Žmonės grįžta į pošventinę rutiną ir darbelius. Žieminės žūklės fanatikai džiaugiasi kai lauke esantys termometrai rodo minusines temperatūras. Upes pagaliau sukaustė ledas. Kuršėnuose, ties miesteliu upė gerokai išsiliejusi buvo ir spustelėjus šaltukui ledo grindys gerokai išsiplėtę nei įprastai. Gražu. Nors eidamas ledinės upės pakrante pagalvoju apie vasaros žolynus, tykius vakarus kai saulė raudoniu nutvieskia viską aplinkui, vakarinius vabalų šokius, žuvų pliaukštelėjimus, paukščių pypavimus. Vasarą tai atrodo taip natūralu, gal net įprasta, kad dažnai tokie vakarai lieka neįvertinti, arba per retai juos įvertinu taip, kad jie liktų atmintyje, artimųjų atimintyje.. Net ir kandančiame šalčio vėjyje dabar grojančios įšalusios nendrės įprasmina visą tai kas buvo, kas augo vasarą – viskas dabar yra laikinai sustingę. Taip turi būti. Gamta niekad nestoja. Ji atšiauri, be skrupulų, jai nerūpi kaip geriau, ji tobula.

Na bet namuose, kur temperatūra pliusinė, sukasi daug dalykų.

Rišu museles. Reikia dėžutes užpildyti.  Skaitau knygas, forumus, naršau internete. Informacijos šiais laikais tiek kad neįmanoma visko fiziškai aprėpti. Tokie laikai. Visgi, esu giliai įsitikinęs gal knygos, popierinės, yra turtas. Štai keletas žiemos perliukų. Ebay, Amazon šio turto, ypač anglų kalba turi labai daug. Senesnės knygos kainuoja nebrangiai, o jose įprasminta išmintis, žmonių mintys yra įstabiai gražios ir gilios. Vartant naujai gautos knygos puslapius apima jausmas kuris neprilygsta naujai atvertai svetainėje internete. Nesulyginama. Knygose perteikta išmintis nesensta. Čia turbūt ir yra pačių knygų esmė. Jos yra tik priemonė perteikti tai ką nori jų autoriai. Bet pati priemonė yra labai patogi. Knygos išties labai geras žmonijos išradimas. Internetas taip pat. Vienas kitą jie puikiai papildo.

Štai taip ramiai tenka laukti kito susitikimo su upe. Mėgstu ją sutikti kiekvieną darbo dieną pėstute einant į darbą. Jei tik sąlygos leidžia mielai dalį savo mažytės kelionės atiduodu Ventos upės pakrantei. Ir čia, kaip ir gatvėje visad matau kažką naujo.. Tai nauji kiškio pėdsakai, tai naujos žvejų eketės, tai nežinia iš kur atpūsta šiukšlė, kurią mielai pakeliu ir nunešu iki šiukšliadėžės.

Prie upės dažniausiai ramu, ypač žiemą, kai lauke šalta ir upes kausto ledas..

 
Ačiū, kad skaitėte! Iki greito.